Orkaitėje kepta kiaulienos sprandinė su grietinės ir krienų padažu; virtiniai, cepelinai ar vėdarai su spirgais; jautienos kepsnys su garstyčių ir grietinėlės padažu, arba grietinėlėje troškinti vištienos ketvertukai… vištienos sparneliai marinuoti majonezo padaže ir lėtai kepti orkaitėje. Šiuos patiekalus vienija keli bendri dalykai: (1) mums visiems pažįstamas jų puikus skonis, (2) didelė gyvulinių riebalų dozė, (3) stiprus, ilgas ir sunkus sotumo jausmas pavalgius, (4) vidinė savigrauža persivalgius, (5) ilgainiui augantis cholesterolio kiekis kraujyje ir solidžios kūno apimtys.

Tokių patiekalų yra begalės – juos galima vardinti valandų valandas. Šiuos patiekalus yra malonu ir lengva ruošti dėl puikaus skonio, kurio paslaptis yra labai paprasta – riebalai yra patikimi skonio nešėjai, todėl grietinėlėje, ar kiaulienos sprandinėje esantys riebalai puikiai jaudina mūsų skonio receptorius. Šis maisto gaminimo metodas yra puikiai žinomas visoms šeimininkėms. Aš asmeniškai ilgą laiką buvau šio tipo patiekalų fanas ir entuziastingas gamintojas.

Tačiau yra svarbu pastebėti, jog skonis ir mityba yra įprotis – pamėgink prisiminti save vaikystėje, kai labiausiai mėgiamas patiekalas buvo manų košė su skaldytais lazdyno riešutais, gaivios ir aromatingos salotos pažymėdavo vasaros pradžią, o skaniausia vakarienė būdavo kalnas saldžių kriaušių. Gal mane apima apgaulingas jausmas, tačiau peršasi išvada, kad vaikystėje gaunamas maistas buvo gerokai lengvesnis, sveikesnis ir įvairesnis siekiant perduoti man maksimalią vitaminų dozę, o suaugant aš pradėjau maitintis „vyriškai“ – riebiai, labai sočiai ir labai dažnai.

Prieš metus laiko aš studijavau universitete, turėjau mažą verslą ir retkarčiais dirbdavau restorane – soti ir kaloringa mityba, mano suopračiu, buvo esminė sėkmingos dienos priežastis. Pusryčiams – kalnas sumuštinių su kumpiu, pietums – kiaulienos kepsnys su bulvių koše ir grietinėlės padažu su grybais, vakarienei – dar sumuštinių, arba likučių po gausių pietų. Svarbiausia, nepamirštant po kiekvieno maitinimosi pasimėgauti ir atgauti energiją su puodeliu espresso ir cigarete. Jei kasnors, tuo metu, man būtų bandęs pasiūlyti pusryčiams valgyti košę, pietums salotas su žuvimi, o vakarienei vaisių – būčiau pašaipiai pareiškęs, jog aš nesu vegetaras. Būtent taip mes suformuojame ir idealizuojame neteisingus mitybos ir gyvensenos įpročius.

Kai nusprendžiau, jog sulaukęs vyresnio amžiaus nenoriu turėti antsvorio, cholesterolio ir sąnarių problemų, pradėjau analizuoti galimybę sulaužyti nusistovėjusius prastos mitybos įpročius. Pastebėjau, jog pradžia slypi baimėje mėginti naujas maisto ruošybos technikas, ar panaudoti neįprastus ingredientus. Viešojoje erdvėje galima rasti solidžią įvairovę receptų, kurie skamba sėkmingai ir skaniai, tačiau daugelis tarp ingredientų įtraukia miltus, riebalus, sūrį, cukrų ir įvairius padažus. Alternatyvaus požiūrio receptai (pritaikyti vegetarams, ar neįtraukiantys paprasčiausių riebalų) yra arba pasislėpę interneto platybėse, arba jų pateikimas nekvepia skania gamybos pabaiga. Taigi, kai nusprendžiau keisti senus maisto gaminimo įpročius, pasijaučiau neturintis pakankamų žinių naujam gaminimui. Mano manymu, būtent dėl šios priežasties žmonės nesusieja sveikos mitybos su geru skoniu. Mitybos keitimas siejasi su stipriu baimės jausmu, kad nauja mityba nepatenkins mūsų skonio proeikio, nebeliks seno smagaus maisto gaminimo proceso, virtuvė jau niekada nebebus tokia pilna gerų emocijų ir taps niūriausia vieta mano namuose… Visa tai yra emocijos, kurios mus laiko prie savo senų įpročių.

Liūdesys ir baimė yra nuolatiniai struktūrinių permainių palydovai. Daugelis žmonių nugyvena savo gyvenimus ir nei vieną kartą nemėgina keisti nusistovėjusios gyvenimo tvarkos. Kitą vertus, daugelis žmonių stengiasi rasti mažiausiai skausmingus sprendimus – dažnai rūkalius neatsisako priklausomybės nikotinui, bet tik pakeičia nikotino formą – neberūko cigarečių, bet kramto nikotino prisotintą kramtomąją gumą; nuo cukraus priklausomas žmogus vartoja daug cukraus pakaitalų – saldiklių; užkietėjęs užkandžiautojas stengiasi užkandžiauti su produktais be riebalų ir be angliavandenių. Taigi, mes esame taip stipriai priklausomi nuo savo įpročių, jog esame pasiryžę keisti viską, bet ne pačius įpročius. Šiuo atveju mes turime atsisakyti įpročių evoliucijos ir sukaupti jėgas revoliucijai.

Nauja ir neištyrinėta, kultūriškai nepriimtina ir gyvenimą keičianti mityba. Ar tu esi pasiruošęs galiausiai pasiekti norimą kūno svorį, kas rytą gauti dar nepatirtą energijos antlplūdį ir išvalyti savo organizmą nuo kenksmingų medžiagų? Ar tu esi pasiruošęs atrasti naujus skonius, kvapus ir tekstūras maiste? Negerink savo pamėgtų patiekalų ir netobulink senų maisto gaminimo metodų, viską išmesk ir iš pagrindinų atnaujink savo kulinarinę išmonę.