(www.kaipnumestisvorio.com nuotr.)

Valgyk dažnai ir po nedaug. Ši rekomendaciją Didžiausių dietologų nesąmonių rinkimuose pretenduoja į pirmą vietą. Taip, taip žinau. 99,9% svorio metimo rekomendacijų yra “papuošti“ šiuo teiginiu.

Kodėl drįstu ginčytis su dogma, kuri beveik niekam nekelia abejonių?

“Valgyk dažnai“. Ką reiškia dažnai valgyti? Taip ir matau save pradedančia eilinę dietą. Ant popieriaus lapo užrašau: pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai, vakarienė, naktipiečiai. Kurį laiką “pamedituoju“ ties šiuo sąrašu ir išbraukiu “naktipiečiai“, nors širdies gilumoje žinau, kad kas vakarą juos grąžinsiu, na, bet juk leidžiama dažnai, reikia tik ne po daug… dirbu ties sąrašu toliau. Dabar prie kiekvieno numatyto valgymo parašau laiką. Priderinu prie savo eilinės dienos rutinos ir išeina, kad valgysiu maždaug kas 2-3 valandas.

Pereinu prie sekančio etapo – “Valgyk po nedaug“. Suplanuoju ką valgysiu. Priešpiečiai – obuoliukas, pavakariai – bananas. “Ant popieriaus“ atrodo gražiai, valgysiu dažnai, nespėsiu išalkti ir maisto man tikrai užteks. Viskas, taip, kaip ir patariama. Nuo rytojaus pradedu.

Pusryčiai – puikiai. Nesunkiai įvykdau visas rekomendacijas. Valgau savo numatytu laiku, valgau nedaug. Po pusryčių jaučiuosi puikiai. Pilvas dirba be priekaištų, jokių pūtimų, nuotaiką puiki. Nesunkiai sulaukiu priešpiečių. Sukremtu oduoliuką, galėtų būti didesnis, bet jau greitai pietūs, sulauksiu. Po pusvalandžio pradedu laukti pietų. Laikrodis pradeda eiti lėčiau, minčių apie maistą daugėja. Laukiu…

Pietus valgau lėtai, stengiuosi gerai kramtyti, pajausti pasisotinimą iš gerokai pamažinto, negu įprastai sukirsčiau, maisto kiekio. Pavyksta, didžiuojuosi savimi. Tikrai nepersivalgiau, bet jaučiu, kad pradeda pūsti pilvą… Pradedu alkti, metu akį į laikrodį, kiek gi dar liko laukti tų pavakarių? O! Nieko gero… 13.30… Pavakarius esu numačius  3 val. po pietų, t.y 15.00. Noriu valgyti, jaučiu nebesusikaupsiu, einu pasidarysiu kavos (kokia laimė, kad ji neturi kalorijų)… Praryju savo numatytą bananą 14.35, ilgiau nebeištempiau, bet viskas dar gerai, suvalgau, tik tiek, kiek buvau suplanavusi, tik ko tais labai pučia pilvą….

Grįžtu namo 17.30, o Dieve, kaip noriu valgyti… Pradedu ruošti vakarienę, kurią esu numačiusi valgyti 18.00… jau greit… Besisukdama po virtuvę kramsnoju šį bei tą. Stengiuosi ką nors nekaloringo, nekantriai laukiu maisto.

Pagaliau……. Na, bet ir Karvė gi … na, kam reikėjo šitiek ėsti? Viskas buvo taip gerai… Aš kažkokia nenormali. Na kodėl? Taip stengiausi…. Na gerai, kaip jau buvo taip, bet dabar viskas…. po valandos suprantu, kad vis dėlto – ne, dar ne viskas. Teisingai mąsčiau sudarydama sąrašą. Reikėjo numatyti naktipiečius. Nieko nelaukus “pakoreguoju“, juk sako, kad reikia “dažnai“…

Ką mūsų organizmui reiškia “Dažnai ir po nedaug“? Jam tai reiškia:

  • ištisai valgyk ir lik alkanas. Jeigu po valgio nepasisotinama, tai nepraėjus net valandai vėl į smegenis siunčiamas alkio signalas. Dietologai mums tvirtina, kad sotumo jausmas, baigus valgyti “su alkio jausmu“ ateis maždaug po 20-ties minučių. Taip teisingai, jis ateis, bet kodėl jie nutyli, kad dar po ateinančių 20-ties jis jau bus vėl išėjęs? Manau, kad būtent ši valgymo strategija priveda prie užkandžiavimo, o vėliau ir prie priklausomybės valgymui išsivystymo.
  • dėk naują maisto porciją į skrandį, kol ten dar tebėra jau gerokai apvirškintas praeito valgymo maistas. Įsivaizduok, kad verdi bulves. Nuskutai ir užkaitei virti keletą bulvių, po keleto minučių pasirodė, kad užkaitei per mažai, nuskutai ir įmetei dar kelias. Prisiminei, kad esi pasikvietęs svečių, taigi po kurio laiko nuskutai ir pridėjai dar. Paskambino draugė, pakvietei ir ją, į puodą įmetei ir jai pora bulvyčių. Verdi jau gerą valandą.. Hm… pirmosios bulvės jau pavirto į košę, paskutinės dar net neapvirė… nei viena šeimininkė nesiimtų tokios bulvių virimo strategijos. Bet juk lygiai taip jaučiasi mūsų skrandis ir žarnynas. Štai čia atsakymas kodėl pilvo beveik niekad nepučia po pusryčių ir labai dažnai jau nuo pietų jį pradeda pūsti.

Bet tai kodėl dauguma, kaip susitarę, rašo ir sako – dažnai ir po nedaug. Aš NEŽINAU! kodėl jie taip daro. Spėju, kad tiesiog nusirašinėja vienas nuo kito, kad tiesiog nebando kitaip. Tas teiginys jau virtęs dogma ir greičiausia jau niekas net nežino kas pirmas jį pasakė.

Nors ir absoliuti mažuma, tačiau vistik yra keletas rekomenduojančių kitaip. Nesigilindama į niuansus tiesiog paminėsiu porą mūsuose labiau  žinomų. Maitintis tris kartus per diena su ne trumpesnėmis kaip 4 valandų pertraukomis tarp valgių siūlo L. Chazanas, E. Mirimanova. Jie siūlo pakankamai skirtingas sitemas, tačiau pora dalykų šioms sistemoms yra bendri, tai mitybą 3 kartus per dieną ir galimybė numesti daug svorio.

Išvada

Jiegu nori gyventi be nuolatinės įtampos susijusios su valgymu. Jeigu nori nustoti ištisai galvoti apie maistą. Nori nuosekliai, lengvai lieknėti ir gerai jaustis netaikyk savo mityboje principo  – valgyk dažnai ir po nedaug. Rekomenduojamą lieknejimo programos rėžimą rasi čia.