kažko norėčiau…

Rytą, vakarą valome dantis ir niekad nepritrūksta tam nei laiko, nei energijos. Už šį įproti dėkingi esame savo tėvams, kruopščiai jį perduodame savo vaikams, o šie savo ruožtu perduos toliau. Štai toks įprotis yra ištikimas mūsų Tarnas. Tokį įprotį turime gerbti, mylėti ir būti jam dėkingi. Tačiau ne visi mūsų įpročiai tokie paslaugūs ir geri. Yra ir tokių, kurių labai nemylime, bet jų, kaip trenkto viršininko niekaip neina nusikratyti.

Kiekvienas turime savo mitybos įpročių rinkinuką. Pradėti pažintį su savo įpročiais siūlau nuo inventorizacijos. Apsiribokime tik tais, kurie susiję su mityba ir pabandykime atskirti įpročius mūsų Tarnus į vieną pusę, o įpročius mūsų Šeimininkus į kitą. 

Pradėkim nuo įpročiųTarnų:

  • Valgyti kasdien panašiu laiku
  • Valgyti kasdien X kartų
  • Valgyti pasirinktus produktus

Na, o dabar kas tie blogieji mūsų Šeimininkai:

  • Užkandžiauti
  • Varstyti be tikslo šaldytuvą (kai jau be tikslo atvėrėme, tai tikslas susiformuoja bematant)
  • Nenumatyti laiko valgymui, valgyti bet kada, bet ką, bet kaip
  • Perijodiškai griebtis dietų
  • Prisikaišioti į visas kišenes ir stalčius saldukų
  • Gurkšnoti alkoholinius gėrimus
  • Rūkyti
  • Gerti tonizuojančius gėrimus

Sąrašą galima būtų tęsti, bet ir taip jau netrumpas.

Visi šie Šeimininkai nusprendžia, ką mes matome veidrodyje. Ir kuo jų susirenka daugiau tuo toliau atsiduriame nuo savo idealo. Už tai kokie esam šiandien turime dėkoti savo įpročiams. Jei esame patenkinti, tai nusilenkime saviems Tarnams, na o jei ne, tai laikas išvaikyti blogus Šeimininkus.

Ką pravartu žinoti pradedant?

Nebus taip sunku, kaip atrodo iš pradžių ir netruks taip ilgai, kaip galėtum pagalvoti. Tikrai taip. Vien jau apmąstymas ir sprendimo priėmimas pastumia mus ženkliai pirmyn. Aišku aš čia nekalbu apie tokius sprendimus … Nuo pirmadienio susiimsiu…toks planas yra bevertis ir vedantis į eilinę nesėkmę. Turi labai tiksliai žinoti su kokiu įpročiu nusprendei atsisveikinti. Va,… nuo pirmadienio iškratau į šiukšlių dėžę visus saldukus iš stalčių ir nebededu ten jų daugiau… skamba jau visai kitaip. jau žengei labai didelį žingsnį pirmyn.

Dabar sekantis etapas, turi pirmadienį tiksliai tai ir padaryti. Tai yra tavo pirmas darbas atėjus į biurą. Tiesiai prie stalčių ir tiesiai į šiukšlių dėžę!

Na, o dabar pasistengsiu aprašyti kaip daugmaž viskas vyks toliau. Pirma emociją, kuri apima padarius ryžtingą sprendimą ir jį įvykdžius yra euforija. apima toks jausmas, kad jau viskas išpręsta, kad problema išnyko. Po to ateina laikas kai iš stalčiau būdavo išimamas saldukas, arba atveriamas šaldytuvas, čia jau priklausomai su kokiu įpročiu tvarkaisi. Na ir tuomet ištinka pirma krizė. Norisi, o nėra… Na ir prasisdeda tai, kas vadinama abstinencijos sindromu. Mes dažnai labai siaurai naudojame šią sąvoką. Galvojame, kad abstinencijos sindromas tik alkoholikams ir narkomanams. Ne visai taip. Jis kankina mus pačiose įvairiausiose situacijose, kai negalime padayti kokio nors veiksmo kuris giliai įrašytas mūsų smegenų programoje.

Pasireiškia abstinencijos sindromas įvairiai, bet visais atvejais nemaloniai. Nebūtinai tai turi būti aštrūs simptomai, gal tik būsime sudirgę, bet bendra taisyklė yra ta, kad jausim diskomfortą. Štai čia yra ta vieta, kuriai reikia būti pasiruošus, čia reikia to trupučio drausmės ir kantrybės. Drausmės tam, kad neatšaukti savo plano, o kantrybės tam, kad sulaukti abstinencijos sindromo pabaigos.

Jau kažkur rašiau, bet ir čia pasikartosiu. Labai retai kada abstinencijos sindromo reiškiniai būna sunkesni nei peršalimo ligos simptomai ir labai retai kada jie trunka ilgiau negu savaitė. Dažniausiai fizinei abstinencijai pakanka 2-3 dienų.

Įveikus šį pirmą kritinį laikotarpi dažniausiai vėl užplūstas tas pats pakilus jausmas, kuris jau bovo mus aplankęs ištrenkus visus saldukus į šiukšledėžę. Visai atsipalaiduoti dar truputį anksti. Dabar ateina laikas įkyrioms mintims. Kartkartėmis vis praplevena silpnas noras pakartoti veiksmą, kurio ketiname atsikratyti, tas silpnas noras jau nebeturi tiek jėgos, kad sukeltų fizinius nepatogumus, tačiau jis prikviečia įkyrias mintis. Imame savęs gailėtis…gyvenimas toks trumpas…kodėl turėčiau save prievartauti

Jei taip jautiesi reiškia atėjo antra krizė ir vėl reikia sukaupti trupučiuką drausmės ir kantrybės. Vėl reikia padirbėti su savom mintim ir išlaukti. Ir vėl galiu paguosti, kad tai trumpalaikiai reiškiniai. Dažniausia maždaug po 3 savaičių jau būsi pamiršęs, kad kiekvieną kartą praeidamas pro šalį turi praveti šaldytuvą.

Na, kaip ir viskas. Daugiau krizių nebeturėtų būti, nebent pats nuspręsi jas prisišaukti ir viską pakartoti iš pradžių. Taip atsitiks jeigu iš kvailumo vėl pradėsi daryti tą patį veiksmą. Visai laisvu galėsi pasiskelbti praėjus maždaug trim mėnesiams. Maždaug tiek laiko reikia, kad smegenyse įsirašytų kita programa ir susiformuotų kitas įprotis. kuris tikėkimės bus Tarnas. Vietoj įpročio prikaišioti visose, lengvai pasiekiamose vietose, saldukų turėsi įprotį nebedėti į stalčius jokių kakučių spalvotais popierėliais.

Tai va. Ir nieko čia tokio neįveikiamo nėra. Tiesiog truputis drausmės ir kantrybės, na ir, žinoma, daug meilės bei globos sau pačiam.