Laikas atidžiau panagrinėti spelta kviečius. Besilaikantys programos ir išsiilgę blynų ieško, iš ko gi juos išsikepti. Akys krypsta į spelta kviečių miltus, nes juk “sako“, kad jie: senoviniai, laukiniai, nepriima trašų, kitokios sudėties, tinka lieknėjantiems, daug vitaminų ir minerealų… na ir t. t. viskas kaip ir labai gražiai atrodo.

Savo laimei ir nelaimei turiu labai nepatiklų protą. Jam neužtenka išgirsti, jam reikia viską praknaisioti giliau. Turbūt dar negreitai būtų atėjusi eilė spelta kviečių analizei, jei ne Lieknųjų Gurmanų tinklaraštis ir pradėjusių laikytis klausimai ir komentarai. Pastarosiomis dienomis rankiojau įvairias žinias apie spelta kviečius. Negalvoju, kad jau dabar apie juos žinau viską, bet žinau tikrai daugiau nei prieš mėnesį. Pasidalinsiu tuo, ką man pavyko surasti ir išanalizuoti.

Spelta yra viena iš kviečių rūšių. Iš viso kviečių rūšių priskaičiuojama perdvidešimt. Trys kviečių rūšys turi platų pritaikymą – tai paprastieji (Triticum aestivum L.), kietieji kviečiai (Triticum durum Desf. ) ir spelta kviečiai (Triticum spelta L.). Taigi visi tie, kurie galvojote, kad spelta yra kietieji kviečiai, nuo dabar nustokite taip galvoti. Spelta yra atskira kviečių rūšis.

Paprastieji (minkštieji) kviečiai yra labiausiai pasaulyje paplitusi kviečių rūšis. Jos auginama apie 90 % viso kviečių ploto. Lietuvoje nuo seno auginami tik šios rūšies kviečiai. Kietieji kviečiai pasižymi dideliu grūdų baltymingumu, jie naudojami makaronų pramonėje. Tai yra šiltesnio kontinentinio klimato augalai, Lietuvoje jiems nėra tinkamos klimatinės sąlygos, tad ši kviečių rūšis neauginama.  Apie minkštuosius ir kietuosius kviečius mes jau diskutavome kalbėdami apie skirtumus tarp batono ir pastos (makaronų).

O šiandien po padidinamuoju stiklu dėkime spelta kviečius. Pabandžiau surinkti teiginius “už“ spelta ir tuos teiginius paanalizuoti giliau:

  • Šie kviečiai yra labai sena rūšis. Ir anksčiau ji buvo daug labiau išplitusi negu šiandien. Bėgant metams spelta kviečius ėmė išstumti derlingesni minkštieji kviečiai, nes buvo sukurtos žymiai derlingesnės minkštųjų kviečių veislės. Taip, tiesa, tai sena rūšis, tačiau tai, kad jie kažkada buvo, o po to ilgam beveik išnyko, neįrodo, kad dėl to jie turėtų būti geresni.
  • Spelta kviečiai turi daugiau mineralinių medžiagų ir mikroelementų palyginti su minkštaisiais kviečiais. Gera savybė, bet tiesioginės įtakos lieknėjimui tai nedaro.
  • Didesnis baltymų kiekis palyginti su minkštaisiais kviečiais. Įvairūs šaltiniai nurodo, kad spelta kviečiuose yra 13-17 % baltymų, o minkštuosiuose kviečiuose jų yra 10-12 %.  Nepatingėjau parduotuvės lentynoje perkilnoti visas miltų pakuotes. Radau keleto gamintojų aukščiausios rūšies kvietinius miltus ir vieno gamintojo spelta kviečių miltus. Paprastųjų kviečių miltų baltymingumas ant pakuočių svyravo tarp 10,6-12 %. Spelta kviečių miltų etiketėje buvo nurodyta 12 procentų baltymų. Taigi  tai, ką parduotuvėje laikiau rankose, nebuvo didesnio baltymingumo miltai. Angliavandenių kiekis, nurodytas ant spelta pakuotės, taip pat niekuo nesiskyrė nuo skaičių ant paprastųjų kviečių miltų pakuočių.
  • Iš spelta kviečių gali būti gaminami dietiniai maisto produktai.  Taip, nes juos dažnai renkasi ekologiškai ūkininkaujantys. Spelta kviečiai mažai reiklūs dirvai, trąšoms, aplinkos sąlygoms. Augalai išauga iki 1,5 m aukščio, gerai stelbia piktžoles ir tinkami auginti ekologiniuose ūkiuose, draustiniuose arti saugomų vandens telkinių, kur ribojamas cheminių medžiagų naudojimas. Taigi spelta “dietiškumas“ siejamas su ekologiška auginimo technologija, tačiau ne su jų tinkamumu lieknėjantiems.
  • Spelta kviečiai nepriima trąšų. Šis teiginys nėra teisingas. Tiesiog jie yra jautresni azoto trąšoms, stiebas auga aukštas ir nėra tvirtas, todėl pertęšus javai išgula. Tačiau pertęšus išgula ne tik spelta, išgula visi javai. Tiesiog spelta šiuo požiūriu yra jautresni. Ši savybė visiskai neturi ryšio su produkto tinkamumu lieknėjimui.
  • Skirtingai nuo kitų kviečių rūšių, spelta kviečių grūdas padengtas žvynais. Jie sudaro vidutiniškai apie 30-40 % grūdų derliaus. Žiedžvyniai apsaugo grūdą nuo ligų ir kenkėjų, tačiau kuliant jie visiškai neatsiskiria. Ši savybė pristatoma kaip teigiama, tačiau technologiniu požiūriu tai yra neigiama spelta kviečių savybė, nes reikalinga papildoma įranga ir darbo sąnaudos žvynams atskirti. Tai pabrangina spelta kviečių apdirbimą. Parduotuvėje mačiau, kad spelta miltų kaina dvigubai didesnė nuo paprastųjų kviečių miltų.
  •  Augant sveikos gyvensenos savimonei, susidomėjimas spelta kviečiais didėja neatsitiktinai, ekologiškai augindami spelta kviečius žemdirbiai mato galimybę gauti didesnį pelną, negu auginant tradicines javų rūšis įprastai gamybai. Puiki galimybė žemdirbiams, tačiau šis teiginys taip pat nedidina spelta kviečių pranašumo lienėjančių valgiaraštyje.

Išvada: pagal informaciją, kuria man pavyko sukaupti, manau, kad lieknėjantiems spelta kviečių miltai nėra tinkamesnis produktas už paprastųjų kviečių miltus. 

Jeigu žinai argumentų, kurie nurodo, kad spelta kviečiai yra labiau tinkami lieknėjantiems už paprastuosius kviečius, o aš jų  neužtikau ir šiame straipsnyje neaptariau, būčiau labai dėkinga, jei pasidalintum komentaruose.

Ruošdama šį straipsnį rėmiausi užsienio literatūra ir prof. Algirdo Sliesaravičiaus ir doc. Evaldo Klimo surinkta ir publikuota medžiaga lietuvių kalba.