Taip jau šį rytą nutiko, kad Lauros dėka mėgavausi ledais. Vakar su Laura pasikeitėme keletu komentarų po straipsniu “Saldu gardu be cukraus“ . Ji mane taip suintrigavo LG ledais, kad nieko nelaukdama nutariau bandyti. Taigi iš vakaro bananus supjausčiau nedideliai gabaliukais, sudėjau į produktų dėžutę. Dėžutę su supjaustytais bananais patalpinau į šaldiklį.

Ryte bananai buvo sustingę į viena kietą kaulą ir prišalę prie dėžutės. Nepasakyčiau, kad žinojau, ką toliau daryti. Iškrapštyti buvo neįmanoma, bet kaip sakoma, beviltiškos situacijos paaštrina protą. Pašildžiau dėžutę iš išorės po šiltu vandeniu ir iškračiau ledkalnį į plaktuvą. Nelabai tikėjausi, kad jis pajėgs susidoroti su tuo ledo gabalu. Taip ir nutiko, mano 500 vatų plaktuvas beviltiškai kaukė, o bananinis ledkalnis nepasidavė.

Ką gi, reikėjo ieškoti kito apdorojimo būdo. Iškračiau bananinį ledkalnį iš plaktuvo ir pradėjau grumtynes su mediniu šaukštu. Pasimatė pirmieji, būsimos sėkmės požymiai. Gailėjausi, kad neturiu senovinio medinio bulvių kočėlo… besigrumdama pradėjau ragauti. Skonis įkvėpė tęsti grumtynes. Kai jau bananinis ledkalnis pavirto mažais ledkalniukais, į talką pasikviečiau elektrinį trintuvą.

Virtuvė atrodė kaip po tikro mūšio. Na…, reikia prisipažinti, ne todėl, kad ledų gamyba yra tokia sunki, tiesiog aš nesu labai talentinga virtuvės meistrė. Taigi jei man pavyko, tai pavyks visiems.

Ledai buvo labai (labai labai) skanūs. Juos sudarė tik du ingredientai. Bananai ir smulkinti pakepinti lazdyno riešutai. Visi pusryčiautojai buvo maloniai nustebinti, kad vietoj įprasto vaisių kokteilio ant stalo rado bananinius ledus. Labai neįprastas pasiūlymas – ledai prieš pusrytinę košę, tačiau niekas neatsisakė, atvirkščiai, siurprizas buvo palydėtas aplodismentais.

Ačiū Laurai už intrigą, kuri mane motyvavo išbandyti naujovę. Tikiuosi, kitiems gamybos procesas pavyks lengviau ir nereikės kaip po rimto mūšio tvarkyti virtuvės. Taigi imkitės drąsiai ledų gamybos ir siųskite išbandytus receptus su nuotraukomis Martynui (martynas@lieknas.com).